„Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė iki tos dienos, kurią Nojus įžengė į laivą, nieko nenumanydami, kol užėjo tvanas ir visus nusinešė; taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. Tada du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals girnomis, ir viena bus paimta, o kita bus palikta. Todėl budėkite, nes nežinote, kurią valandą ateis jūsų Viešpats” ( Mat 24, 37-42).
Romas su Audra išėjo į Dublino centrą pasivaikščioti. Mergina buvo neabejinga vaikinui – jie ėjo susikabinę rankomis – bet, vienas bet… jis netikėjo į Jėzų. Ji galvojo, kaip čia paaiškinti jam, kad tai ne juokai, kad tai labai svarbu. Tik vis nedrįso kalbėti, kiek kartų bandė anksčiau, vis nesėkmingai… Dar vienas žingsnis ir vaikinas pajuto, kad jo ranka atšalo, mergina dingo… Taip, ji tiesiog dingo, tik žiedas nuo jos rankos piršto pasiliko jo delne – truputis šilumos…
Sekančią akimirką – stiprus smūgis; ką tik pravažiavusi pro Romą mašina atsitrenkė į medelį, pasodintą O’Connell gatvėje. Romas tiesiog impulsyviai pasinešė mašinos pusėn – gal vairuotojui kas atsitiko..? Bet kas tai – vairuotojo nėra!.. Mašina visiškai tuščia …”Audra!” – sušuko Romas, ir pasisuko jos pusėn, kur ką tik ji buvo. Jos nesimato… „Audra, kur tu?!” Akyse šmėstelėjo kažkokie rūbai ant žemės… Klyksmas iš kitos gatvės pusės vėl pasigavo Romo dėmesį. Vienu metu keleta avarijų! Romas pasimetęs, lyg žado netekęs dairėsi į visas puses…”Kas čia darosi!? Kur Audra? Kodėl tiek avarijų vienu metu?” Pagaliau jis pamatė Audros rūbus ant šaligatvio… Sekančią akimirką jis prisiminė, ką ji buvo sakiusi apie Bažnyčios paėmimą. Taip, tai įvyko!? Ji buvo paimta… Ir ne tik ji…Vaikinas apsidairė aplink – O’Connell gatvė tebebuvo savo vietoje, „Spyglys” taip pat, bet žmonės… jų ryškiai sumažėjo!? Žvilgsnis apskriejo aplink visą gatvę… Avarijos, rūbai ant gatvės, šauksmas, panika…Tiesiog nebeaišku, kur bėgti, ką daryti – stovėjo Romas, lyg žado netekęs.
Pažvelkime į nuotrauką po „Katrinos” uragano Amerikoje. Pabandykime įsivaizduoti save tokioje situacijoje…
Kiek šiandien žmonių pasimetusių, nusivylusių, nežinančių kur eiti, kuo tikėti. Bet tuo metu!!! Romas neįsivaizdavo, kad netikėjimas į Jėzų galėjo taip skaudžiai atsiliepti jam asmeniškai. Kai Audra kalbėdavo apie Jėzų, kaip vienintelį Gelbėtoją ir kelią pas Tėvą, jį tiesiog siutindavo. Kai kalbėdavo apie Jo kraują, kuris nuplovė visų nuodėmes, buvo nejauku. „Juk kraujas kažkaip nesiderina su Dievo meile” – galvojo Romas. O Bažnyčios paėmimas jam buvo lyg pasaka – daug didesnė nė „Supermeno” filmai. Bet tai įvyko…”Aš negaliu tuo patikėti ir dabar”- mąstė Romas, netekęs mylimos merginos, matydamas tiek skausmo ir panikos aplink. „Kaip galėjo Dievas…” – ištarė jis. Tai toks įprastas klausimas ar tiesiog kaltinimas pas mus žmones, kai nutinka nelaimė…
Dievo meilė pakankamai kantriai, švelniai ir ilgai beldėsi į Romo širdį per Audrą ir kitus krikščionis. Jėzus ir dabar jo laukė. Juk „kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.” ( Joel 2, 32)
Tačiau Viešpaties meilė nebegalėjo ilgiau laikyti žemėje tų, kurie Jį myli. Kažkas baisaus ir tragiško laukė, kiekvieno pasilikusiojo. Nes kas vyks toliau – tai, kaip Jėzus pasakė – bus toks „didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios ir kokio daugiau nebebus” (Mat 24, 21).
Tikintieji į Jėzų bus pakeisti (kūnai) ir pagauti (į debesis susitikti su Viešpačiu ore) akimirksniu. Tai įvyks visiškai netikėtai, kai žmonės galvos jog viskas gerai, taika, „ramybė ir saugumas” (1 Tes 5, 3). ” Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet būsime pakeisti, – staiga, viena akimirka, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti” (1 Kor 15, 51-52).
„Nes Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet pasiliksime su Juo. Todėl guoskite vieni kitus šiais žodžiais.” (1 Tes 4, 16-18)
Bažnyčios paėmimas – tai faktas, kuris tikrai įvyks Tėvo nustatytu momentu. Tai ir paguoda tiems, kurių tikintys artimieji jau mirė („užmigo”). Nes butent tuo metu jie bus prikelti pirmiausai ir mes vėl susitiksime su jais. Ir visi kartu susitiksime su Viešpačiu ir būsime su juo visada ir visur… Niekas nežino nei dienos, nei valandos, bet tai labai arti
Praeitais 2018 metais įvyko keleta labai svarbių įvykių, kalbančių apie paskutiniuosius laikus, kuriais gyvename. Jeruzalė pripažinta amžinąja Izraelio sostine. JAV ambasada perkelta į Jeruzalę. Rugpjūčio mėnesį Izraelyje gimė „raudona telyčia”, kas labai tampriai susiję su Šventyklos atstatymu. Gruodžio 10 dieną vyko oficialus Trečiosios Šventyklos aukuro pašventinimas. O šiais metais po rinkimų (šių metų balandžio 9 d.) Izraelyje ruošiamas paskelbti Artimųjų Rytų taikos planas (Dan 9, 27)? Taip pat Izraelyje po 16 šimtmečių laikotarpio vėl atstatytas Sinedrionas (aukščiausia religinė valdžia Izraelyje) ir ruošiamasi oficialiai pristatyti „Mesiją”. Jau šiais metais, po balandžio mėn. rinkimų…”Mesijo” pristatymas..?! Tai tikrai ne tikrojo Mesijo pristatymas! Nes tikrasis Mesijas – Jėzus Kristus – Gyvojo Dievo Sūnus! (Mat 16, 16)
Vadinasi mes galime sulaukti Antikristo pristatymo, apie kurio viešą pasirodymą skelbia Biblija (Apr 13 skyrius). Vadinasi paskutiniai laikai jau čia. Bažnyčios paėmimas jau čia! Ir tai gali įvykti bet kuriuo metu, visiškai netikėtai, kaip su Romo ir Audros pavyzdžiu (straipsnio pradžioje). Tai kraupus pavyzdys, kaip gali atrodyti Bažnyčios paėmimas tiems, kurie nebus paimti. Tai perspėjimas ir paraginimas kiekvienam iš mūsų atsibusti iš dvasinio snaudulio, kad nepavėluotume į Bažnyčios paėmimo akimirką. Jei iki tos akimirkos dar nebūsime susitaikę su Dievu, tai per akimirką nė Jėzaus vardo šauktis nebesuspėsime. O kas vyks toliau – tai, kaip Jėzus pasakė – bus toks „didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios ir kokio daugiau nebebus” (Mat 24, 21).
Taikos sutarties Artimuose Rytuose sudarymas, III šventyklos atstatymas ir Antikristo pasirodymas – tai trys tarpusavyje susiję paskutiniųjų laikų įvykiai.
Jei bažnyčios paėmimas įvyktų šiais metais, o mes į jį nepatektume, vadinasi belieka laukti amžinybės teismo (Didysis Baltas Sostas), kuris įvyks po tūkstančio metų ir kuris nieko gero nežada. „Kas nebuvo rastas įrašytas gyvenimo knygoje, buvo įmestas į ugnies ežerą” (Apr 20, 15). Neįmanoma dalyvauti abiejuose teismuose: bažnyčios paėmime ir amžinybės teisme. Jei dalyvausi bažnyčios paėmime, tai nebedalyvausi amžinybės teisme (Apr 20, 15). Jei nedalyvausi bažnyčios paėmime, tai amžinybės teismas laukia…
Išsamiau apie tai – mano knygoje, kuri šiuo metu ruošiama spaudai, arba Bažnyčios susirinkime. Tai tokia svarbi žinia! Kas norėtų prisidėti prie greitesnio šios knygos atsiradimo, prašome susisiekti su mumis.
Pastorius Gintautas Tautkus