„Kai du angelai vakare atėjo į Sodomą, Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Lotas, pamatęs juos, atsikėlė jų pasitikti ir nusilenkė iki žemės. Jis tarė: “Mano viešpačiai, prašau, užsukite į savo tarno namus…visi Sodomos miesto vyrai, jauni ir seni, iš visų miesto dalių apsupo namus. Jie pašaukė Lotą ir tarė: “Kur yra tie vyrai, kurie šįvakar atėjo pas tave? Išvesk juos laukan, kad mes juos pažintume”. Lotas išėjo pas juos į prieangį ir, užrakinęs duris, tarė: “Mano broliai, prašau, nesielkite taip piktai!” (Pr 19, 1-7)
Čia cituoju ištrauką iš Biblijos apie tai kas vyko Loto dienomis. Šiomis dienomis Airija, Amerika ir beveik visas pasaulis darosi panašus į Sodomą ir Gomorą. Jėzus kalbėjo apie Savo atėjimo laiką susiedamas su Nojaus ir Sodomos dienomis. Ir šiandien tos dienos vis labiau ir labiau kalba apie tai, kad Kristus greitai sugrįš. Ko gi reikia laukti mums? Arba tiksliau, kaip pasiruošti ir kaip elgtis, kad neištiktų Sodomos ir Gomoros lemtis. Juk tie miestai buvo sudeginti ugnimi iš dangaus ir tik Lotas su savo dukromis išsigelbėjo. Net jo žmona nesugebėjo! Kalbėdamas apie paskutinias dienas Jėzus mus įspėjo: Prisiminkite Loto žmoną!
Vėl grįžtu prie Šventojo Rašto. Toliau vyko dar keistesni dalykai ir Sodomos vyrai tarė: „Šalin! Jis čia atvyko, kad gyventų kaip ateivis, o nori teisėju būti! Dabar mes pasielgsime su tavimi pikčiau negu su jais”. Jie smarkiai veržėsi prie Loto, norėdami išlaužti duris” (Pr 19, 9). Čia galime matyti tai, kaip iškrypimas ima viršų virš blaivaus mąstymo ir nebėra jokio sustok. Todėl angelai „savo rankomis įtempė Lotą į namą ir užrakino duris. O tuos, kurie buvo prie namo durų, jie apakino, mažus ir didelius, kad jie nebesurastų durų” (Pr 19, 10-11) Kada netyroji dvasia ima viršų virš žmogaus dvasios, žmogus gali nebematyti ir nebesuprasti, kas gi vyksta iš tikro, arba tiesiog „apakti”. Liūdna, kad iškrypimui pasidavė ir buvo apakinti ne tik dideli, bet ir maži. Aišku Jėzus gali išlaisvinti ir išgydyti kiekvieną, kuris atgailauja ir nori išsilaisvinti. Juk „kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo bus išlaisvintas” (Joel 2, 32).
„Lotui juodu tarė: “Ar turi čia ką nors iš savųjų: žentus, sūnus, dukteris? Išvesk juos iš šios vietos! Mes sunaikinsime šitą vietą, kadangi jų garsus šauksmas pasiekė Viešpatį ir Jis mus siuntė ją sunaikinti”. Lotas išėjęs kalbėjo žentams, kurie buvo vedę jo dukteris: “Išeikite iš šios vietos, nes Viešpats sunaikins miestą”. Bet žentams atrodė, kad jis juokauja” (Pr 19, 12-14).
Šiandien Geroji Naujiena – Evangelija skelbiama visiems. Jėzus mirė už mus nusidėjelius. Jis buvo palaidotas ir trečią dieną prisikėlė iš mirties. Jis Savo krauju išteisino mus ir pašaukė iš mirties į gyvenimą. Petras aiškino vyrams, kurie norėjo išsigelbėti: „Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną. Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas”. Dar daugeliu kitų žodžių jis liudijo ir ragino juos, sakydamas: “Gelbėkitės iš šios iškrypusios kartos!” (Apd 2, 38-40) Lotas skelbė žentams išeikite iš šios vietos….Krikščionys šiandien kalba, atgailaukite, palikite nuodėmę išeikite iš šių Šėtono pinklių, „gelbėkitės iš šios iškrypusios kartos”. Bet Loto žentams atrodė, kad jis juokauja. Šiandien yra šaipūnų, kurie gyvena savo geiduliais ir sako „Kur Jo atėjimo pažadas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios” ( 2 Pet 3, 4)
Lotas su šeima muistėsi ir neskubėjo išeiti. Tačiau angelai išvedė jį su visa šeimyna ir perspėjo „Gelbėk savo gyvybę! Nežiūrėk atgal ir nesustok kur nors apylinkėje! Bėk į kalną, kad nežūtum!” (Pr 19, 17) Šiadndiena tai būtų paraginimas atsigręžk į Jėzų, eik į Bažnyčią – „bėk į kalną, kad nepražūtum”. Tiems kurie tiki į Jėzų gera naujiena tai, kad angelai negalėjo vykdyti teismo Sodomai, kol neišėjo Lotas su namiškiais (Pr 19, 22) Tai reiškia, kad didysis teismas neprasidės, kol nebus paimta Kristaus Bažnyčia.
Noriu pasakyti visiškai atvirai, ne kiekvienas kuris vadina save krikčioniu toks yra iš tikro. Juk Jėzus pasakė: „Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje” (Mat 7, 21)
Angelai perspėjo Lotą ir jo namiškius „nežiūrėk atgal ir nesustok kur nors apylinkėje! Bėk į kalną, kad nepražūtum!” Neatsisuk į savo nuodėmingą praeitį ar gyvenimo būdą, nebūk šalia tos vietos ar toje aplinkoje, kur nusidėdavai bėk tolyn nuo nuodėmės ir ne bet kur o į kalną – pas Jėzų ir į Jo Bažnyčią!
„Tuomet Viešpats siuntė ant Sodomos ir Gomoros sieros ir ugnies lietų. Jis sunaikino tuos miestus, visą apylinkę, visus miesto gyventojus ir augalus. Bet Loto žmona pažvelgė atgal ir pavirto druskos stulpu” (Pr 19, 24-26).
Kodėl Loto žmona nepakluso perspėjimui ir atsisuko atgal..?
Kodėl netikėjo per angelus perduotu žodžiu! Kas vyko jos širdyje, kai ji kartu su šeima išėjo iš Sodomos. Kas brangaus jai pasiliko tenai..?
Jėzus pasakė: „kur tavo turtas, ten ir tavo širdis” (Mat 6, 21).
Šiandien dar malonės laikas, dar tinkama diena išgelbėjimui. Dar nenužengė ugnis iš dangaus… Taip, jau paskutiniai laikai, jau visai nebetoli. Tačiau kas gali pasakyti dieną ar valandą? Kas gali nurodyti akimirką, kurią pašauks Viešpats savuosius. Tai įvyks per vieną akimirką! Nebus laiko nei Jėzaus vardo šauktis. „Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, – staiga, viena akimirka, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti.” (1 Kor 15, 51-52)
O kiek nenumatytų atsitikimų gali įvykti mūsų gyvenimuose…
Ar verta rizikuoti dėl savo sielos ir amžinybės?
„Štai dabar yra priimtinas metas, štai dabar išgelbėjimo diena!”
Juk „kiekvienas, kuris šausis Viešpaties vardo,bus išgelbėtas”
(2 Kor 6, 2; Rom 10, 13).
Pastorius Gintautas