1947 metais uoloje, prie Negyvosios jūros, buvo surasti Šventojo Rašto rankraščių ritiniai.
Arabų kilmės piemuo ir kiti prie Kumrano, Izraelyje vienuolikoje iš uolų atrado virš 900 Šventojo Rašto rankraščių.
Raštų amžius maždaug tarp 150m. iki Kristaus ir 70m. po Kristaus gimimo, arba mūsų eros metų. Tai labai svarbus istorinis įrodymas, kad Biblija ne išgalvota – šių laikų knyga, bet kad ji visiškai nepasikeitusi. Patikrinus surastąjį pranašo Izajos knygos ritinį su seniausiais žinomais rankraščiais, nebuvo surasta jokių pažymėtinų nukrypimų. O juk šis Izajos knygos ritinys yra apie 1000m. senesnis už seniausius žinomus Bibliojos rankraščius. Biblija buvo perrašinėjama iš kartų į kartas. Būdavo, kad pradėjus rašyti nuo pradžios, užbaigdavo rašyti ne vaikai, bet anūkai. Jeigu būdavo padaryta, klaida, reikėdavo pradėti iš naujo. Man tiesiog sunku įsivaizduoti tokį kruopštumą, kad berašant tokius ilgus rankraščius neįsiveltų klaida. Tikrai Dievo ranka lydėjo tuos, kurie perrašinėjo Bibliją. Perrašinėjant 1000 metų neįsivėlė klaida. Man tai dar vienas įrodymas, kaip Dievas veikia per žmones. Dažnai man tenka išgirsti, iš netikinčių žmonių, abejonies apie Biblijos tikslumą ar Dieviškumą.
Šitie “Mirties jūros” ritiniai yra pagalba abejojantiems nebesvyruoti bet patikėti. Faktas, kuris mums svarbus šiandien yra tai, kad Biblija nepasikeitūsi, klaidų joje nėra. Šitoje vietoje norėtūsi prisiminti Jėzaus žodžius: „18Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys.” (Mat 5, 18) Ne tik kad Šventas Raštas nebus iškraipytas, bet svarbiausia – viskas išsipildys, kas jame užrašyta.
Pats svarbiausias įrodymas, kad Biblija yra Dievo žodis – išsipildžiusios pranašystės, kurios joje užrašytos. Pažvelkim vėl į Izajos knygą.
„14Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu. Iz 14, 7 Šiandien mes žinome, kad Jėzus gimė iš mergelės Marijos ir tai labai svarbu suprasti, kodėl Jėzus turėjo gimti ne iš vyro o tiesiai iš Dievo per mergelę…
18Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, ji tapo nėščia iš Šventosios Dvasios. 19Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. 20Kai jis nusprendė taip padaryti, sapne pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: “Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. 21Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių”. 22Visa tai įvyko, kad išsipildytų, kas buvo Viešpaties pasakyta per pranašą: 23“Štai mergelė pradės įsčiose ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu”, tai reiškia: “Dievas su mumis”. 24Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelas jam įsakė, ir parsivedė žmoną pas save. 25Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė Sūnų, kurį jis pavadino Jėzumi. (Mat 1, 18-25)
Man viena iš brangiausių pranašysčių, kurias Izaja pranašavo 700m. iki Kristaus gimimo, apie Jėzaus kančią už mūsų išgelbėjimą ir išgydymą. Ši pranašystė yra užrašyta Iz 53 skyriuje. Štai ištrauka: „4Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu. 5Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti. 6Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus. 7Jis buvo kankinamas ir žeminamas, bet neatvėrė savo burnos. Kaip avinėlis, vedamas pjauti, ir kaip avis, kuri tyli prieš kirpėjus, jis neatvėrė savo burnos. 8Jis buvo paimtas iš kalėjimo ir teismo. Kas paskelbs jo giminę? Nes jis buvo atskirtas nuo gyvųjų šalies ir varginamas dėl mano tautos nusikaltimų. 9Jam paruošė kapą su nedorėliais, su turtingais po jo mirties, nors jis nepadarė nieko blogo ir jo lūpose nebuvo melo.” (Iz 53, 4-9)
Neseniai mes buvome Šventoje Žemėje ir buvome prie Jėzaus kapo. Nors Kristus buvo nukryžiuotas nusikaltėlio Barabo vietoje, tačiau plaidotas buvo turtingo žmogaus, vardu Juozapas, kape. Štai kaip atrodo šiandien vieta, kur buvo plaidotas ir trečią dieną prisikėlė iš mirties Jėzus.
Nuotraukoje ant lentos užrašyta:
„Jėzus Kristus, per prisikėlimą iš numirusių pristatytas galingu Dievo Sūnumi” (Rom 1, 4) Jei per mergelę Mariją Jėzus gimė kaip Žmogaus sūnus, tai per prisikėlimą iš numirusių Jis buvo pristatytas, kaip Dievo Sūnus. Jei Kristaus mirtyje miršta mūsų senoji – Adomiška prigimtis, tai Jo prisikėlime yra vietos mums, kaip Dievo vaikams.
Nenueinant toliau nuo Izajos knygos, noriu pakalbėti apie kitą – stebuklingą Biblijos savybę. Skaitant visą skyrių mes galime pastebėti, kad ten išpranašauta butent tai, ką Jėzus įvykdė. Tačiau ten nėra užrašytas Jo vardas. Nagrinėjant 53 Izajos skyrių pastebėta, kad kas 22 raidelę sudėjus, galima perskaityti “mano vardas yra Jėzus”. Šiandien, kada mes jau žinome, kad tai įvyko, mes dar kartą galime atrasti, kad jau tada, kai buvo užrašyta pranašystė, Jėzaus vardas nors ir paslėpta – užkoduota forma, bet jau buvo įrašytas joje. Tai yra vadinamas „Jėzaus kodas”. Mes galime jį atrasti ir Ps 22 – kas 26 raidelė, Iz 60 – kas 9 raidelė, Pat 30 – kas 22 raidelė ir Zach 9 – kas 22 raidelė. Ar gali žmogus taip rašyti tekstą, kad kas kelinta raidelė gautūsi paslėptas, ar užkoduotas žodis?! Juo labiau, Jėzaus vardas buvo užrašytas Biblijoje tokiu būdu 700 metų iki Jo gimimo iš mergelės. Tada Raštas tik pranašavo apie ateities įvykius. Tikrai Biblija yra stebuklinga, o Jėzus – Mesijas, mūsų Gelbėtojas ir Viešpats.
Po 700m. Jėzus gimė ir įvykdė ne tik šią, bet ir daugiau negu 100 kitų pranašysčių, įrodydamas, kad Jis yra Mesijas, Gyvojo Dievo Sūnus. Taip “Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus; 4ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus; 5ir kad Jis pasirodė Kefui, po to dvylikai. 6Po to Jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiol” (1 Kor 15, 3-6)
Šiandien Jis gyvas, prisikėlęs iš mirties, Tėvo dešinėje, kad užtartų mus Dievo akivaizdoje, kad mes pasiektume savo sielų išganymą.
„Ir kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo bus išgelbėtas” (Rom 10. 13)
Bus pratęsimas.
Pastorius
Gintautas