1988 metais vasarą, su Rondo grupe koncertavome Šventojoje. Po koncerto vykome į Palangą, nes sekantis koncertas turėjo vykti ten.
Bevažiuojant, kažkuris iš muzikantų pastebėjo NSO – neatpažintą skraidantį objektą. Paeiliui visi pradėjo žiūrėti pro langus ir galiausiai autobusas sustojo ir visi išbėgome laukan stebėti, kas ten skraido. Sustojusių automobilių ir stebinčių buvo ir daugiau. Visi pakėlę akis į dangų matėme NSO. Sirtumas nuo tradicininių „lėkščių” buvo nemažas. Tai buvo kaip spiečius žvaigždučių judančių vienodu greičiu, išlaikant vienodus atstumus, tačiau, sujungus išorines žvaigždutes linija, gautūsi forma, panaši į tradicinę „lėkštę”. Judėjimo greitis atrodė pakankamai didelis ir „spiečius” judėjo išilgai pajūrio – Nidos link. Betolstant nuo mūsų, žvaigždutės mažėjo ir susijungusios į vieną nusileido žemyn. Visi aiškiai matėme ir buvome nustebinti šiuo reginiu. Buvo keleta nuomonių: tai NSO arba slaptas, karinis ginklas ar bandymas.
Tarybiniais laikais buvo draudžiama viešai kalbėti apie tokius reginius. Todėl ištroškusiai antgamtinių dalykų visuomenei tai dar labiau kėlė susidomėjimą. Kai Sąjūdžio ir Perestroikos laikai prasidėjo, atsirado labai daug ir įvairios medžiagos nagrinėjančios tokius ar panašius fenomenus. Aš buvau vienas iš tokių besidomiančių anomalijomis, NSO ir kitais antgamtiniais dalykais.
Šiandien vis aiškiau suprantu, kad tokių ar panašių reiškinių daugės ir kodėl tai vyksta.
Klausimas ar egzistuoja NSO nėra teisingas. Teisingas klausimas turėtų būti toks: kokia NSO prigimtis? Kas tie Ufonautai?
„Kai žemėje žmonių pradėjo daugėti ir jiems gimė dukterų, dangiškosios būtybės žiūrėjo į jas, matė, kokios jos gražios ir ėmė iš jų sau žmonomis tas, kurios patiko….Tomis dienomis, kaip ir vėliau, kai dangiškosios būtybės susijungė su žmonių dukterimis, žemėje pasirodė milžinai… VIEŠPATS matė, koks didelis buvo žmonių nedorumas žemėje ir kaip kiekvienas užmojis, sumanytas jų širdyse, linko visą laiką tik į pikta” (Pr 6, 1-5). Tikslesnis vertimas būtų ne dangiškos būtybės, o kritę angelai. Tai angelai, kurie dalyvavo kuriant dagūs ir žemę, tačiau vėliau sukilo prieš Dievą ir buvo išmesti iš dangaus. Visos žmonijos nedorybės, nelaimės, epidemijos ir karai yra iš esmės kilę iš jų ir per juos. Jų vadas Šėtonas, visi kritę angelai ir tie kurie su jais galiausiai bus nubausti ir nebegalės nei suvedžioti, nei pražudyti žmonių. Tačiau iki to laiko įvairiausiais metodais ir priemonėmis tęs savo klaidinančią ir žlugdančią veiklą.
„Ano Nedorėlio atėjimą dėl šėtono įtakos lydės įvairūs galingi darbai, ženklai ir netikri stebuklai ir visokios nedoros apgaulės einantiems į pražūtį už tai, kad atsisakė mylėti tiesą, kuri būtų juos išganiusi. Todėl Dievas jiems siunčia galingą paklydimą, idant tikėtų melu; taip bus nuteisti visi, kurie netikėjo tiesa, bet pamėgo neteisybę” (2 Tes 2, 9-12).
Esu ąsmeniškai bendravęs su viena moteriške, kuri liudijo turinti seksualius santykius su „dangiška būtybe”. Ir paprastai tai yra stiprus surišimas, trukdantis žmogui išsilaisvinti ir atsiversti į tikrąjį Dievą. Ši dangiška būtybė aiškino moteriškei, kad ji kaip Ieva (ypatinga, išrinktoji, pirmoji ir tt.) Kokio tik nori melo galima išgirstiti, jei duosi tokiom „dangiškom būtybėm” vietos!Kitiems tokios „dangiškos būtybės” gali pasirodyti artimųjų – mirusiųjų pavidalu, kitiems šventųjų ar angelų pavidalu. „Ir nenuostabu, nes pats šėtonas geba apsimesti šviesos angelu” (2 Kor 11, 14). Tokios „dangiškos būtybės” gali pasirodytiįvairiomis formomis. Viena iš tokių formų – NSO.
Ps: (Tuo metu, kai rašiau šį straipsnį, vaikai pamatė įdomius debesis… 11:00 30.06.2015 padariau nuotrauką iš savo namų Dubline pro langą.)
Šiame straipsnyje nesiimu išsamiai nagrinėti NSO pasirodymų ar dėsningumų. Mano tikslas perspėti tuos, kurie domisi ar gilinasi į šį fenomeną. Nes vienas iš pagrindinių to tikslų nukreipti mus nuo tiesos kelio ir vienintelio Gelbėtojo Jėzaus Kristaus.
Jėzus Kristus, Dievo Sūnus – pats Dievas atėjo pas mus į žemę ir gimė kaip Žmogaus Sūnus, ne tik, kad pamokytų mus ir parodytų išgelbėjimo kelią. „Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus, kad numirę nuodėmėms, gyventume teisumui. Jūs esate pagydyti jo žaizdomis” (1 Pet 2, 24). Jėzus Kristus atėjo į žemę išgelbėti žmonių. Ir vieną kartą save paaukojo už mus. „O šitas (Jėzus), paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje…” (Hebr 10, 12) Dievas sukūrė dangūs ir žemę, Dievas atsiuntė Savo Sūnų į žemę mūsų išgelbėjimui. Ir Jėzus vieną kartą aukojo Save už mus žmones (ne „ateivius”, ne kur kitur – kokioje kitoje planetoje; ir vieną kartą – čia žemėje už mus žmones). Po to, kai Jėzus prisikėlė iš numirusių, o tai realus faktas ir ženklas visiems žmonėms, paliudijantis tai, kad Jis yra Mesijas, Dievo Sūnus – mūsų Gelbėtojas ir Viešpats.
Jėzus savo mokiniams paliepė skelbti Evangelią – Gerąją Naujieną. Štai Jo paskutiniai žodžiai mokiniams: „Bet kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių.”Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių.Kai jie, akių nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais ir prabilo: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų.” Tuomet jie sugrįžo į Jeruzalę iš vadinamojo Alyvų kalno, buvusio netoliese – kiek leidžiama nueiti šabo dieną” (Apd 1, 8-12)
Jėzus greitai sugrįš ir Jo kojos atsistos ant Alyvų kalno Jeruzalėje. Jis sugrįš ten pat iš kur ir pakilo. Tačiau iki to dar bus nemaža įvykių žemėje ir Antikristas – tas, kuris eina prieš Kristų, daugelį žmonių suklaidins. Šiais paskutiniais laikais netikrų pranašų daugės, nuodemė vis apsčiau plis įvairiausiomis formomis, tačiau tie, kurie myli tiesą, myli Jėzų ir Jo žodį išsaugos savo sielas.
NSO – tai tik vienas iš daugelio klaidinančių ženklų žmonėms, einantiems į pražūtį. Tie, kas įsitvirtine Kristuje, išstovės.
„Ir kiekvienas kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas”
(Rom 10, 13).
Pastorius Gintautas