Pergalė sunaikino mirtį!

Pergale sunaikino mirti

Dievas sukūrė Adomą ir Ievą būti nemirtingais, kaip Jis. Tačiau mirtis buvo pasislėpusi „gėrio ir blogio“ pažinimo medyje. Kol Adomas  ir Ieva buvo paklusnume, mirtis jų negalėjo paliesti. Jeigu mūsų patiriarchai būtų susilaikę nuo šio medžio vaisių, arba atgailavę, kai „Dievas pašaukė žmogų ir paklausė: „Kur tu?“ (Pr 3, 9), Būtų visiškai kitokia žmonijos istorija.

    Dievo karalystėje mirties nėra ir nebus. Laikotarpis, kuriame mes gyvename, dėja mums rodo kitokius dalykus, todėl mums nelengva suprasti Dievo karalystės principus ir gyventi žvelgiant į amžinybę.

Dar vienas neaiškumas pas mus yra dėl neteisingo supratimo apie mirtį. Suvalgę gėrio ir blogio pažinimo medžio vaisių, Ieva ir Adomas nenumirė tuoj pat – žmogišku supratimu. Adomas dar gyveno 930 metų, kol numirė. Tačiau jo bendravimas su Dievu smarkiai paskeitė iš karto. Jis Jo nebematė ir buvo atskirtas. Apmirė žmogaus dvasia, kurios pagrindinė funkcija – bendravimas su Dievu. (Tai ir yra tikroji mirtis – būti atskirtam nuo Dievo). Dar daugiau, į šį bendravimą įsijungė priešas – Velnias. Ši trumpa žmonijos istorijos pradžia labai svarbi, kad galėtume suvokti šiandieninę žmonijos būklę ir dvasinį aklumą – priklausomybę per nuodėmę ir mirtį nuo Šėtono.

   Prieš 24 metus pats buvau prie mirties, ligoninėje po stuburo operacijos. Man būnant sąmonėje, pradėjau girdėti pragariškus garsus ir matyti pragariškus vaizdus. Nors man buvo 31-eri iki to netikėjau, kad pragaras egzistuoja iš vis. Bet tada išsigandau ir pirmą kartą iš širdies šaukiau, „Viešpatie pasigailėk…Viešpatie pasigailėk…“ Pragaras dingo ir mirtis pasitraukė. (Apr 6, 8) Nuo tada žinau, kad pragaras egzistuoja ir visiškai nenoriu ten patekti. Bet svarbiausia žinau, kad Dievas yra, Jis girdi ir atsako į mūsų maldas. Tas paprastas ir nuostabus išgelbėjimo pažadas galioja ir šiandien kiekvienam, nes parašyta, „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“ (Rom 10, 13).

  Tik po dviejų metų atėjau į Bažnyčią ir įtikėjęs į Jėzų, išpažinau Jį žmonių akivaizdoje, priėmiau kaip savo ąsmeninį Gelbėtoją ir Viešpatį. (Jn 1, 12) Tai yra, ką Biblija vadina atgimimu iš aukšto. (Jn 3, 3-8) Tapau Dievo vaiku ir pats Viešpas Jėzus Kristus apsigyveno manyje. Tai ir yra atgimimo iš Dvasios esmė. Kristus mumyse garbės viltis. (Kol 1, 27)

   Kai buvau tikintis gal treti metai, turėjau kitą susitikimą su mirtimi. Kai meldžiausi savo buto Kaune salione, mane užpuolė priešo armija su savo galybe ir turiu pasakyti, kad patyręs visiškai nemalonų silpnumą, sukniubau į fotelį… Tačiau iš mano vidaus pakilo svarbi, gyva tiesa, “tas, kuris manyje, didesnis už tą, kuris pasaulyje.“ (1 Jn 4, 4) Su tuo žodžiu pakilau nuo fotelio ir pasipriešinau piktąjam, ir jis pabėgo. Žmona tuo metu buvo miegamajame ir taip pat jautė spaudimą, lyg kraujas gyslose stingtų. Tačiau girdėjo mane meldžiantis ir nutarė netrukdyti.

   Po šios patirties turėjau ir kitokių susidūrimų su mirtimi, tačiau Viešpatyje sekė viena pergalė po kitos. Kodėl aš tai rašau? Todėl, kad noriu su tavimi pasidalinti Gerąja Naujiena. Jėzus mirė už mūsų nuodėmes ir prisikėlė iš mirties dėl mūsų išteisinimo ir išgelbėjimo. Jo prisikėlime yra pergalė prieš mirtį, kuria Jis nori pasidalinti su kiekvienu tikinčiajuoju šiandien.

   Mirties iš vis daugiau nebebus „Pati mirtis ir mirusiųjų pasaulis buvo (bus) įmesti į ugnies ežerą“ (Apr 20, 14). Galutinė mirties, pragaro ir paties Šėtono stotelė – ugnies ežeras. Tai labai džiugi naujiena. Žinoti, kad tikintys – nei tu, nei tavo artimieji nebemirs ir niekados nebūsi atskirtas nuo tų, kuriuos myli, tai nuostabi perspektyva. Tačiau kelias iki to netrumpas.

   Pirmasis iš mirties prisikėlė Jėzus. Neseniai šventėme Jo prisikėlimą (balandžio 20-ą dieną). Po Jo prisikėlimo „daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusių. Išėję iš kapų po Jo prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.“ (Mat 27, 53)

Dabar mes laukiame, kada bus prikelti iš numirusių ir paimti gyvieji – „priklausantys Kristui Jo atėjimo metu…Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis“ (1 Kor 15, 23-26).

   Visos šitos pergalės prieš mirtį esmė – Jėzaus prisikėlimas iš numirusių. Tačiau dar nuostabiau, kad šitą pergalę Jėzus Kristus iškovojo už mus. Ar gali įsivaizduoti,  kad ši pergalė prieš mirtį yra Dievo dovana tau ir man? Ar nori tai priimti?

   Kai Adomas suvalgė vaisių nuo „gėrio ir blogio“ pažinimo medžio. Jis nenumirė fiziškai iš karto, tačiau jo dvasia buvo atskirta nuo Dievo – jis mirė dvasioje, o taip pat visi jo palikuoniai po jo, t.y. visi žmonės. Kai mes patikime į Jėzų ir priimame Jį (kaip „Gyvybės medį“), mūsų kūniška prigimtis nepasikeičia iš kart. Kaip Adomo kūnas nemirė, suvalgius nuo „gėrio ir blogio“ pažinimo medžio, taip ir mes ne iš karto gauname nemirtingą kūną, tačiau mūsų dvasia atgimsta iš karto.  Kaip Adomas buvo atskirtas dėl nepaklusnumo, taip mes, per tikėjimą į Jėzų, grįžtame į bendravimą su Dievu. Kaip Adomo dvasia apmirė po nuodėmės, taip mūsų atgimsta, priėmus Jėzų, prisikėlusį iš numirusių – mūsų Išteisintoją, Gelbėtoją ir Viešpatį.

 Tačiau greitai mes gausime nemirtingus kūnus, arba dar šiame gyvenime (kuo aš tikiu, remiantis Biblijos pranašystėmis ir šiolaikine situacija pasaulyje), nesulaukę kūniškos mirties, arba po mirties… tikrai. Tas nemirtingas kūnas, pagal Jėzaus prisikėlusio iš numirūsių – Dievo Sūnaus – pavyzdį, aišku nebebus prieinamas jokioms ligoms, negalioms, mirčiai ir kitokioms Šėtono pinklėms. Jei kam trūksta tikėjimo šiandien, tai manau abejonės išsisklaidys, kai milijonai Krikščionių bus paimti į dangų, per vieną akimirką visame pasaulyje. Išsipildys pranašystė „Pergalė prarijo mirtį!“ (1 Kor 15, 54)  To mums ir reikia laukti šiuo metu ir būti  pasiruošusiais, kol ne vėlu.

„Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, – staiga, viena akimirka, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti. Nes šis gendantis turi apsivilkti negendamybe, ir šis marus apsivilkti nemarybe. Kada šis gendantis apsivilks negendamybe ir šis marusis apsivilks nemarybe, tada išsipildys užrašytas žodis: “Pergalė prarijo mirtį! Kurgi, mirtie, tavo geluonis? Kurgi, mirtie, tavo pergalė?” Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas. Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!“ (1 Kor 15, 51- 57)

Dėja, netikinčių į Jėzų laukia patys blogiausi laikai, kiek yra buvę per visą žmonijos istoriją… (Mat 24, 21)

   Dar daug norėtūsi rašyti apie tai, kaip būti pasiruošusiems ir kada tai turėtų įvykti, ir kas bus po to danguje ir žemėje, tačiau šio mano straipsnio esminė žinia, kad mirties nebebus. Ir tau ir man, per tikėjimą, Viešpats suteikia pergalę prieš mirtį ir amžinojo gyvenimo dovaną.

„Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; nebebus daugiau mirties, nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau – praėjo.“ ( Apr 21, 4)

 Kelias į šią nuostabią pergalę prieš mirtį yra per tikėjimą į Viešpatį Jėzų Kristų, kuris mirė ant Golgotos kryžiaus už mus, buvo palaidotas ir trečią prisikėlė mūsų išgelbėjimui. „Ir kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“

                                                                                    (Rom 10, 13)

 

Pastorius

Gintautas Tautkus